Rhytm of War

Stengiausi nespoilinti. Buvo žiauriai sunku, bet tikiuosi, kad pavyko 🙂

Pagaliau priėmiau teisingą sprendimą: nusipirkau „Stormlight Archive“ knygą kaip vieną tomą, ne paskiras dalis. Tiesą sakant, mano laimei, kitaip, regis ir nėjo, bent per „Amazon“.

Dalys dalimis, o kaip, Sofija, įspūdžiai?

Jei trumpai, „Rhytm of War“ – tikras, bemaž biblinis Begemotas. Ta prasme, joje visko TIEK DAUG, kad net nežinau, nuo ko pradėti.

Tai gal pradėsiu nuo pradžių.

Šįkart Sandersonas padaro tam tikrą šuolį: veiksmas vyksta bemaž po metų nuo „Oathbringer“ įvykių. Karas su Singers tebevyksta, Alethkaras – vis dar okupuotas, Kholin monarchai – valdžia okupacijoje. Iš pradžių stebino, kad visi su situacija tiek susigyvenę, kad net Singers ir Fused vartojamos sąvokos jau pilnai perimtos ir žmonių. Bet kare taip jau nutinka. Kad ir kokia situacija, show must go on.

Dėl to laiko šuolio, ir dėl to, kad kai kurie personažai pasirodė, jei ne supiktėję, tai kiek pakitę, ir nebūtinai į gerąją pusę, iš pradžių pamaniau, kad Sandersonas visiškai pakeitė pasakojimo struktūrą. Pasirodo, ne, ne visai. Istorija sudėliota panašiai. Yra centrinė gija, šįsyk gal net kelios, ir kita, lygiagrečiai pasakojanti apie praeities įvykius. Tačiau šįsyk tie praeities įvykiai galbūt mažiau veda vidinės kurio nors personažo transformacijos link, o daugiau paaiškina, kas nukreipė praeitį tokia linkme, kad dabar viskas yra taip, kaip yra.

Knyga vėl prasideda prisiminimais apie tą lemtingą naktį, kai buvo nužudytas Gavilaras. Aš vis galvojau, kodėl Sandersonas vis prie jos grįžta. Pasirodo, skaitytoją jis veda spiralės principu: kiekvienas personažas, ją prisimindamas, atskleidžia vis naujų detalių, papildančių bendrą vaizdą. Ir tai, kas pamažu išnyra iš nežinios ūkų, verčia kiekvieną plaukelį šiauštis: skaitydamas žinai, kad Sandersonas parodo tik tai, ko jam tuo metu reikia, kol kas išlindo tik viršūnėlės, o jų implikacijos jau dabar tokio sudėtingumo ir gylio, kad žandikaulis ima savaime vipti.

O kai sudedi užuominas iš kitų scenų arba iš ankstesnių knygų ir spin-off‘ų…

Galima numanyti, kad daug kas, ką matėm lig šiol, iš principo yra visai ne tai, ką manėme esant. Bus įdomu sužinoti daugiau apie didesnę Rosharą apimančią struktūrą.

Nestebina, kad iš GoodReads anotacijos sunku suprasti, apie ką knyga – paaiškinti be spoilerių ganėtinai sudėtinga. Ta linija, kurią jie įvardija detaliau (Adolino ir Shallan misija), labai svarbi. Tačiau skaitant man kilo toks jausmas, kad tos linijos implikacijos bus svarbesnės kitoms „Stormlight Archive“ knygoms. Šioje knygoje visgi daugiau koncentruojamasi ties Navani, Kaladino ir Venli potyriais.

Kodėl – neaiškinsiu, nes nenoriu spoilinti. Jei jau priskaitėt iki šitos knygos, tai mano rekomendacija – tiesiog skaityti toliau.

Užtat norėčiau išsiplėsti apie Sandersono worldbuildingą.

Čia jis nerealus. Sandersonas čia taip nusirauna, taip pasileidžia plaukus, kad vietomis ir išsižioji. Ar tai būtų supernatūrali Last Integrity struktūra (įdomu, ar ten nėra referenco į „Inception“? Į Escherį?), ar Urithiru paslapčių aprašymai. Tai taip vizualu, grafiška, fiziškai spalvinga, kad vaizdas prieš akis piešiasi tiesiog savaime: porąsyk net pamaniau, gal jam kokia synesthesia?

Be to, naudodamasis Navani perspektyva, Sandersonas „Rhytm of War“ atveria Rosharo fizikos paslaptis. Ir tai yra kažkas tokio. Kai rašiau apžvalgą Roger Zelazny „Lord of Light“, minėjau, kad vienas mane labiausiai sužavėjusių dalykų buvo trinamos ribos tarp magijos ir technologijos. Kaip ir „The Chronicles of Amber“. Tačiau pirmuoju atveju buvo technologija apsimetinėjo magija, o tikroji magija veikė be technologijos. Antruoju – buvo daugiau magijos nei technologijos, o ir kur jos susieidavo, iki galo nesusiliedavo (pvz., automobiliai magijos nenaudojo, o Avalono ginklai iš principo buvo paprasti ginklai, tik detonuodavo pagal kiek kitus principus). Sandersonas su Navani eina gerokai toliau: jis pasiima Rosharo magiją (light, spren) ir paverčia ją fizika. Ne visai žemiška, tačiau galbūt pavaldžiai energijos tvermės dėsniams, bangų teorijai (va, klausimas fizikams, ar tikrai, kaip ir tai, ar ir kvantinės teorijos elementų yra?). Dar muziką ir matematiką įpynė. Skamba taip logiškai, įtikimai. Jau anksčiau sakiau, kad „Stormlight Archive“ daugiau mokslo nei kai kuriose mokslinės fantastikos knygose.

Navani lig šiol ją matėme bemaž tik kaip geranorišką matroną, supportive savo vyrų, vaikų ir sūnėnų atžvilgiu, mėgstančią brangius žaisliukus. Čia ją matome ne tik kaip svajonių PI (Principal Investigator), užduodančią savo ardents kryptį, tačiau neknisančią jiems proto, priešingai, suteikiančią daug fiansinės paramos ir laisvės, besiskaitančią su jų nuomonėmis, ir dar kaip labai gabią mokslininkę. Jūs realiai galit pasiimti jos paskaitą apie tai, kaip veikia fabrials ir ji neiškristų iš bendro konteksto realiose mokslinėse konferencijose, akademiniuose seminaruose ir paskaitose. O skaitydama apie tai, kaip ji atlieka savo eksperimentus su Stormlight ir Voidlight, vietomis garsiai šūkčiojau iš susižavėjimo: šitai, iš principo, yra pradžiamokslis, kaip iš tiesų vyksta moksliniai tyrimai. Kaip jau sakiau, matosi, kad gamtamokslio rašyta. Man įdomu, ar Sandersonas yra pats atpraktikavęs labėj? Ir jei taip, kaip ilgai? Nes Rosharo mokslas toks tikroviškas.

Jei būtų buvus galimybė šitai perskaityti, kai man buvo keturiolika, galbūt būčiau tapusi fizike ar inžiniere. Kaip nors jau būčiau susidraugavusi su ta matematika, vien tam, kad būtų pavaldu šitai. Nes kam dar rinktis mokslą, jei ne todėl, kad tai, iš visko, ką žmonėms pavyko sukurti, yra arčiausia magijai? „Science is magic that works.“ (K. Vonnegutas; nors jo idėja kiek kita linkme ėjo 🙂 )

Nežinau, Sandersonas man pakėlė maginę fantastiką į visiškai naują lygį. Nebegalėsiu jos skaityti taip, kaip anksčiau.

Naujų spren tipų sutiksime. Ir kai kurios… Mane užkniso. Žiauriai. Nerealiai. Ir ne, aš ne apie Lasting Integrity gyventojus, o tuos, kurie realiai galėjo nulifikuoti visą „Rhytm of War“  siužetą, jei ne jų charakterio savybės.

Džiugino užuominų gausa apie cosmere, žmonijos praeitį, Heraldus ir jų Oathpact. Implikacijos, švelniai tariant, gąsdina.

Visi šie worldbuildingo elementai man buvo, ko gera, stipriausia „Rhytm of War“ pusė. Nesupraskit neteisingai, Sandersonas niekur neišmetė stiprių, įdomių personažų. Siužetinių bombshells, ir dar tokių, kad galima žagtelėti, garsiai šūktelėti ar nusikeikti skaitant šią knygą, bus. Mikro atskleidimų ar užuominų į tai, kokio masto ledkalnį mes čia skaitome, irgi. Tačiau man susidarė įspūdis, kad Sandersonas kol kas šią knygą daugiausiai rašė susidėlioti medžiagą dar neregėto masto istorijai.

Tolkien would be storming proud.

Kas patiko mažiau, tačiau ko turbūt nebuvo įmanoma išvengti, siužeto fragmentacija ir, kaip man pasirodė, užskubinta ar ne taip detaliai, kaip likusi knygos dalis, aprašyta paskutinioji dalis (skaičiau vėlai naktimis, pusiau atsijunginėdama, tai gal ne pačioj finalinėj daly bėda). Suprantu, su tiek informacijos, kiek pateikta „Rhytm of War“, kiti kokias tris knygas parašytų. Tad tenka daugiau mažiau pabarstyti kai kurių linijų fragmentus. Mano akimis, galbūt kiek nukentėjo Adolino ir Shallan linija. Bent jau jos tikrai norėjosi daugiau. Ir baigėsi ji taip kiek nukąstai. Tikiuosi, kad kitoje knygoje pratęs, nes dėl įvairių priežasčių ji labai intrigavo. Dalinaro linija buvo, kaip jam, nuobodoka, nors kai kurios scenos tikrai privertė širdį daužytis sparčiau. Džiaugiuosi, kad šįsyk daugiau pasinaudota Renarinu, netgi su labai svariom implikacijom, nes kol kas jis, net ir pabondinęs savo spren, buvo toks truputį pastumdėlis. Manau, kad Sandersonas ruošia jam kažką labai įdomaus. Tikiuosi, viltis pasiteisins. Pykčiau, kad Jasnah mažai naudojasi, tačiau ji – labai OP*, tai kitaip kaip ir neišeina.

Lengvai erzino ir tai, kad netyčiomis ar dėl erdvės trūkumo vietomis pasimetė ir kai kurie personažai, jų perspektyvos ar indėlio į įvykius reikšmė.

Apibendrindama pasakysiu tiek. Šita „Stormlight Archive“ knyga kiekvienam turbūt patiks skirtingai. Aprašymų ir worldbuildingo čia beveik kaip pirmoje knygoje. Aš nuo to kaifavau, bet ar tai patiks kitiems, priklauso nuo jų. Informacijos čia irgi labai daug, ją skaitant reikia bemaž darytis užrašus (aš dariausi), kad nepasimestų detalės, nes Sandersonas mėgsta kai kuriuos siužeto vingius užsukti per tūkstančius puslapių. Tad nepasimesti nelengva. Individualių personažų vidinės kelionės požiūriu, man vis tiek stipriausia „The Words of Radiance“. Tačiau nė viena „Stormlight Archive“ knygų neturi tiek detalių ir užuominų apie šios istorijos mastus ir linkmę, kiek „Rhytm of War“. Pasirodo, tai, kas vyko lig šiol, tėra tik pūkeliai, maža dėlionės dalis.

Žiūrėsim, kas bus toliau. Tikiuosi, tuos porą metų iki kitos knygos kaip nors ištempsim 😦

*Overpowered

P.S. Taip, tikrai skaičiau mėnesį: 1) nenorėjau gadinti malonumo per greitu skaitymu; 2) sunku skaityti greitesniais tempais, paskaičius šitą tikrai norisi pagalvoti.

Pastebėjimai:

1. Pagaliau supratau, kokia daina turėtų būti Shallan ir Kaladino muzikinė tema:
   
   Bonnie „Prince“ Billy – „I See a Darkness“
   
   Arba jos nuostabus cover‘is, pritariant pačiam Bonnie:
   Johny Cash – „I See a Darkness“
   
   Tai – viena depresyviausių ir gražiausių dainų tuo pačiu metu, kurias kada teko girdėti gyvenime. Klausant gildo širdį, tačiau tuo pat metu ir kažkaip apvalo ir suteikia vilties.
   
2. Kai kuriuos personažus galima vis įsimylėti iš naujo, vien už tai, kokie jie yra. Ypač, turint omeny, kad dėl aplinkos, kurioje jie augo, jie turėjo užaugti absoliučiais… jo.
3. Yra tam tikra asmenybės brandos požymis: kai pagaliau išdrįsti pasiųsti tėvus, nes šie galutinai užkniso chronišku nenoru suprasti tavo perspektyvos. Sveikinu.
4. Wit! What… the… stoooorms??? Really? Like, really???
5. Cryptics yra turbūt pats mieliausias spren tipas. Vienai tokiai spren norėčiau pastatyti paminklą.
6. Nesuprantu reachers kriterijų.
7. Amerikietiška teisinė sistema. *purto galvą*
8. Wit istorijos – pačios geriausios. Jas skaitant, norisi apkabinti tiek Wit, tiek personažą, kuriam istorija sekama.
9. Pradedu bijoti Heraldų.
10. Dalinarui ir Navani reikėtų persivadinti ponu ir ponia… Nespoilinsiu.
11. Sandersonas nepamiršta. Sandersonas Čechovo šautuvą naudoja 4D. Jeigu jau atsirado iki šios knygos užmesti elementas #1 ir elementas #2, tikiu, kad kada nors savo laiku (Sandersono standartais) pagaliau atsiras ir tas Aimian spren scholar. Juk informacijos apie tai, kad Reshi jį suvalgė, nebuvo.

Klausimai:

1. Tai ką čia veikia Zahel? Ne tai, kad slepiasi, Azure apie jo buvimo vietą plius minus žino, o jis žino tai?
2. Kas ta Axindweth?
3. Kas yra Thaidakar? Man vaidenasi, kad jo vardą mačiau anksčiau, galbūt kažkuriame spin-off‘e?
4. Kieno hordelings stebi Knights Radiant? Kodėl?
5. Wait, herdaziečių vyrai skaito? Aš galvojau, jie Vorin?
6. Kas tie žalias ir raudonas paukščiai? Galvojau, kad papūgos, bet regis, ne?
7. Kholinaro windblades turi panašumų į Urithiru. Jei gerai supratau, jie išgyveno ankstesnius Desolations? Kol kas knygose jie buvo panaudoti tik soulcastinimui ir thunderclastams (kur šie, beje, dingo?), bet gal ten irgi kažkas tokio ypatingo?
8. Kas ten per baisybės Tukare??? Užmigau tik todėl, kad buvau žiauriai nusivariusi 😦
9. Sword-nimi. Kas ten per monstras???
10. Turint omeny, kas atsitiko _____, kodėl tada Rysn viskas normaliai? Ar čia dėl Chiri-chiri? O gal priklauso nuo to, _____?
11. Cephandrius – čia, tipo, galvočius? Specialus juokelis?
12. Kas ten paskutinėj scenoj atsitiko Wit? Man, žinokit, baisu, ir dar labai 😦

Ankstesnės serijos dalys aptartos čia:

https://bagaznikelis.com/2020/08/15/the-way-of-kings-1-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/08/31/the-way-of-kings-2-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/09/21/the-words-of-radiance-i-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/09/30/the-way-of-radiance-ii-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/10/18/oathbringer-i-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/11/04/oathbringer-ii-dalis/
https://bagaznikelis.com/2021/01/11/edgedancer/
https://bagaznikelis.com/2021/01/15/dawnshard/

Absurdas Animaciniai filmai Antologija Apsakymai Apsakymų rinkiniai Biografijos Biologinė fantastika Britų literatūra Cyberpunk Dark Fantasy Detektyvai Distopija Drama Fantastika Grožinė literatūra Induizmas Istorija Istorinis detektyvas Istorinė dokumentika Kelionės laiku Kiti pasauliai Klasika Knyga ir filmas Komedija Lietuviška fantastika Lietuvių literatūra Magiškasis realizmas Meilės romanas Memuarai Mitologinė interpretacija Mokslinė fantastika Nepriklausomybė Noir Psichinė sveikata Publicistika Re-reads Religija Rusų literatūra Sapkowskis Satyra Skandinaviškas noir Socialinė fantastika Socialinė inžinerija Studija "Ghibli" Viduramžiai