Dar dvi savaitės su Sandersonu!
Šįsyk – pirmoji „The Words of Radiance“ dalis.
Highlights:
1) Skaitytojai pagaliau sužino, koks pirmasis princo Sadeas vardas.
2) Shardplate nėra geriausia apranga planuojant kelionę į tualetą.
3) Madų žurnalų iliustracijos su bičais kaip nuo karinių propagandinių plakatų ❤
Kai kuriems “The Way of Kings” personažams drastiškai pakeitus savo pozicijas, galima kuriam laikui atsikvėpti. Protarpiais, nes nei karas, nei žudikai, nei keistos vizijos, nei kiti pasauliai, nei paslaptingos bloga linkinčios organizacijos veikėjų ramybėje nepalieka.
Ne tai, kad Sandersonas pasakojimą pasuka įtempto trilerio kryptimi. Ne, jis ramiai, atsipūtęs pasakoja tai, ką nori, tokiu tempu, kokiu nori. Nori – užmeta intrigą, nori, tada pusę knygos tempia. Tada pramaišiui vėl intrigėlių, užuominų pamėto. Nori sužinoti daugiau – RAFO, vaikeli, RAFO.
Tai ką jau, ir skaičiau.
Jei maniau, kad tolimesnis Roshar pasaulio kūrimas bus tik kosmetinis, nes skaitytojai jau turėjo apsčiai laiko susikonspektuoti tiek įvairias vėžiagyvių, tiek augalijos rūšis ir jų savybes, tai Sandersonas nepasiklausęs įbruko alaus, ir dar nemažą.
Labai laukiau, bet jau buvau nustojusi tikėtis. Pagaliau gauname daugiau informacijos apie tai, kas per vieni tie Parshendi ir parshmen, kuo jie skiriasi nuo žmonių ir kuo panašūs. Ir nemažai. Aprašymai po truputį įpinami į pasakojimą, alternatyvios gyvybės formos modelis visai vykęs. Tikiu. Matosi, kad gamtamokslio rašyta.
Maža to, užmetamas gana solidus jaukas, verčiantis skaitytoją susimąstyti, kas per objektas tos Shattered Plains. Mėtomos ganėtinai ryškios užuominos, tačiau kol kas dar neatskleista, kas ten iš tiesų yra. Tad skaitytojui spekuliacijų apsčiai.
Prasiplečia ir Roshar geografijos žinios, knygos veikėjams tyrinėjant Frostlands ar Reshi salas.
Gal paskui detaliau Shinovarą aprašys? Labai norėčiau sužinoti, kodėl tai vienintelė Roshar dalis, tokia nerealiai panaši į ____. Gal čia užuomina dėl Tranquiline Halls? @_@
Be Roshar biomo ir geografijos, pagaliau detaliau susipažįstame su kai kuriais veikėjais. „The Words of Radiance“ daugiau paremta Shallan perspektyva – dabartyje ir praeityje. Ir čia man ji tokia dvilypa. Praeities Shallan – labai jau nelemtų aplinkybių užgožta, tačiau tuo pat metu stipri ir dėl savęs, ir dėl kitų. Dabarties Shallan – prieštaringa ir, kaip ir Vorin kultūra, ir žavi, ir trikdo pagret. Kažkuo primena tą shoujo mergaitę: kai kuriose situacijose ji be galo tradiciška, naivi ir išteškia ką nors nerealiai keista ir trikdančio, o kai kur ji įjungia supermotėros mode ir padaro kažką neįtikėtina.
Nors gal ir suprantama. Kaip ir daugelis kitų Stormlight Archive personažų, ji gyva ir žmogiška, su trūkumais ir privalumais, ir dangstosi emocinėmis kaukėmis vien tam, kad nepalūžtų – ne saldus tas gyvenimas, net jei fantastiniame pasaulyje.
Labai man bus įdomu sužinoti, kas per įvykis tiksliai jos šeimą pastatė į tokią padėtį, kokioje dabar ji yra ir kaip.
Kalbant apie kitus personažus, džiaugiuosi, kad vis daugiau pasakojimo gijų pagaliau persipina. Tačiau tai nereiškia, kad jos susiveja į vieną. Personažai, kaip ir tikėtasi, susieina, tačiau tai, kad jie patinka skaitytojui, nereiškia, kad jie patinka vienas kitam. Suprantama, jie mato tik tas puses, kurias vieni kitiems parodo. Privalumas: skirtingi personažai vieni kitų akimis atskleidžiami labai skirtingai. Dėl ko skaitytojas susidaro labai įvairiapusį jų vaizdą. Trūkumas: kai kurios knygos dalys ar scenos dėl šito rodosi kiek ištemptos.
Yra veiksmo ir labai net sukrečiančių scenų, yra. Bet tempimo irgi.
Sakiau, Sandersonas rašo tai, ką nori, taip, kaip jam atrodo, taip, kaip jam reikia.
Nors nesu įsitikinusi, kad scenoj ar poroj fan service nebuvo. O gal čia pats autorius iš savęs ir vaiduojamos kultūros kiek pasišaipė? Pirmas atvejis būtų meh, antras – hmmm, įdomu.
Dėl antraplanių veikėjų jau rašiau ir minėjau, kad man labai patinka, kaip Sandersonas juos naudoja. Ir kad labai gražiai foreshadowina, kad kai kurie jų – labai svarbūs. Ir taip, jis tai daro vėl!
O siužetas? Jau minėjau, kad banguoja. Tai sukrėtimas, tai kažko laukiama. Daugiau laukiama. Nors, po tos kraują stingdančios scenos Bokšte (The Tower) „The Way of Kings“, kažkaip kiti sukrėtimai ne taip mane trikdo. Nors turėtų. Gal per greitai ir per intensyviai skaitau? Su šitu džentelmenu kartais reikia pristabdyti ir pagalvoti. Nes materijolo tai duoda.
Bet realiai čia turbūt kaupiasi audros debesėliai, kaupiasi. O jūs jau žinot, kokios gi audros tame Roshar.
Pirmoji ir antroji „The Way of Kings“ dalys aptartos čia:
https://bagaznikelis.com/2020/08/15/the-way-of-kings-1-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/08/31/the-way-of-kings-2-dalis/
Absurdas Animaciniai filmai Antologija Apsakymai Apsakymų rinkiniai Biografijos Biologinė fantastika Britų literatūra Cyberpunk Dark Fantasy Detektyvai Distopija Drama Fantastika Grožinė literatūra Induizmas Istorija Istorinis detektyvas Istorinė dokumentika Kelionės laiku Kiti pasauliai Klasika Knyga ir filmas Komedija Lietuviška fantastika Lietuvių literatūra Magiškasis realizmas Meilės romanas Memuarai Mitologinė interpretacija Mokslinė fantastika Nepriklausomybė Noir Psichinė sveikata Publicistika Re-reads Religija Rusų literatūra Sapkowskis Satyra Skandinaviškas noir Socialinė fantastika Socialinė inžinerija Studija "Ghibli" Viduramžiai
Bagažnikėlis 