Ką aš ten sakiau apie pirmąją „The Words of Radiance“ dalį? Kad kai kurios scenos ištęstos?
Atsiimu žodžius.
Antrojoje dalyje Sandersonas galutinai pasileidžia plaukus. Siužeto vingiai, cliffhanger‘iai, netikėtos informacijos atskleidimas. O dar fone kybo lemties šešėliai. Ne, jis nesileidžia į smaigt-durst jovalą. Gerai, iš tiesų tai truputėlį leidžiasi: vis dėlto istorija tai apie Sharblades ir apie karą. Tačiau čia tiesiog viena po kitos klostosi ir viena per kitą virsta įvairios situacijos, o dar ir taip įvairialypiai konstruojamas tiek pasaulis, tiek personažai, kad skaitytojui nelieka nieko kita, kaip protarpiais žioptelėti ir atsiversti kitą puslapį. Tada dar vieną. Tada dar vieną… skyrių. Ir taip tol, kol baigsis knyga.
Kai kuriuos vingius nuspėjau, o štai kiti įvairiais santykiais ir kombinacijomis privertė raukytis, žiopčioti, dejuoti, piktintis ar keiktis.
Dauguma šių kvapą gniaužiančių scenų skirta personažų brandinimui ir tarpusavio ryšių formavimui. Nors rimta savirefleksija ir sunkiais sprendimais užsiima daugiausiai pagrindiniai veikėjai, net ir tie personažai, kuriems, įtariau, Sandersonas paskyrė nelemtą amžinų pastumdėlių vaidmenį, staiga ima ir padaro kažką kieta ar svarbaus. Net jei to daugiausiai prireikia siužetui.
Labai džiaugiuosi, kad pagaliau išsiaiškiname visą Shallan istoriją. Atsiimu visus burbėjimus, kad tai jinai vietomis lėkštoka, tai užknisa. Nors ir numaniau, kad jai kliuvo kapstytis labai šlamštinose situacijose (Sandersonas dar labai anksti ir labai aiškiai parodo, kuria linkme čia viskas eina, daugiausiai palikdamas erdvės kaip ir kodėl, o ne kas), nesitikėjau, kad tai bus taip skausminga.
Čiut neapsiverkiau.
Man taip būna nedažnai. Ypač, skaitant eskapistinę, nuotykinę fantastiką.
Bet juk ši knyga yra kažkas daugiau.
Net stebina, kiek ši knyga persmelkta empatija. Kiekvienas, net ir mažiausias veikėjas turi kažkokią istoriją ir varikliuką, verčiantį jį/ją elgtis būtent taip ar kitaip. Jie klysta, reflektuoja, keičiasi. Net ir tas išlepintas, pageriantis vaikigalis, pasirodo, toks todėl, kad iš tiesų yra neįsivaizduojamai vienišas ir kompleksuojantis dėl to, kad visi pastoviai lygina jį su jo pirmtakais ar visokiais kietiakais, ir dar graužiamas kaltės, pavydo ir to, kad nesugeba pateisinti pats savo lūkesčių. Labai nedaug negyvai užkietėjusių ar beviltiškai šlykščių veikėjų. O net jei ir jie tokie, tai nebent tik todėl, kad to reikia siužetui. Esu šventai įsitikinus: jei Sandersono mums sekama istorija paliktų daugiau erdvės, net ir jiems jis rastų pateisinimą, kodėl jie tokie.
Pamažu persipinant ir susipinant pagrindinių personažų linijoms, randasi ir naujos. Ir nors ir Sandersonas šykščiai pamėto užuominų, kas čia tokio, jis labai išmaniai išsisuka nuo išsamių paaiškinimų ir palieka užtektinai klausimų, kad skaitytojams kiltų noras sužinoti daugiau.
Pavyzdžiui, kas per vienas, po šimts perkūnų, yra Wit? Kas tokie ar tokio yra tie Heralds? Ir kiek ten tarpusavyje besikalančių fakcijų, bandančių išgelbėti ar sunaikinti pasaulį? Ar jos bent suvokia, kuriuos iš šitų dviejų veiksmų jos iš tiesų vykdo?
Ir, argi pagaliau formuojasi kažkoks jausmų daugiakampis?
Tiesą sakant, mane ima kamuoti tam tikras jaudulys: koks šios epinės istorijos mastas? Ar sulauksiu galo, nenupušus senatvėj?
O, prie viso šito, Sandersonas vis dar tebekonstruoja pasaulį! Skaitydama antrąją „The Words of Radiance“ dalį, pagaliau išsiaiškinau, kas iš tiesų yra biurokratija 🙂
Nežinau kaip jums, bet kalbant apie šią istoriją ir pasaulio kūrimą, negaliu nepastebėti galimos Marvel visatos ar aštuoniasdešimtųjų shounen įtakos. Ir vis tik šitas laukinis Europos viduramžiška mitologija paremtas sci-fi ir fantasy miksiukas su veikėjais, turinčiais ne tai sajanų, ne tai supermeno galių, yra kažkas ypatinga. Jei ne dėl egzotiškos kombinacijos savaime, tai dėl to, kad karts nuo karto pakabina giliau.
Mane visiškai užkariavo.
Ankstesnės serijos dalys aptartos čia:
https://bagaznikelis.com/2020/08/15/the-way-of-kings-1-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/08/31/the-way-of-kings-2-dalis/
https://bagaznikelis.com/2020/09/21/the-words-of-radiance-i-dalis/
Absurdas Animaciniai filmai Antologija Apsakymai Apsakymų rinkiniai Biografijos Biologinė fantastika Britų literatūra Cyberpunk Dark Fantasy Detektyvai Distopija Drama Fantastika Grožinė literatūra Induizmas Istorija Istorinis detektyvas Istorinė dokumentika Kelionės laiku Kiti pasauliai Klasika Knyga ir filmas Komedija Lietuviška fantastika Lietuvių literatūra Magiškasis realizmas Meilės romanas Memuarai Mitologinė interpretacija Mokslinė fantastika Nepriklausomybė Noir Psichinė sveikata Publicistika Re-reads Religija Rusų literatūra Sapkowskis Satyra Skandinaviškas noir Socialinė fantastika Socialinė inžinerija Studija "Ghibli" Viduramžiai
Bagažnikėlis 