Love, Death & Robots

"Love, Death & Robots" (2019) - animacinė fantastinė antologija Mėgstu animaciją. Mėgstu antologijas. Tad kai man pasiūlė pasižiūrėti „Netflix“ „Love, Death & Robots”, mielu noru įsimečiau šią animacinę antologiją į bagažnikėlį. Tikėjausi kažko panašaus į „The Animatrix“ ar „Memories“, tačiau tai buvo ir tai, ir ne. „Love, Death & Robots” sudaro (kol kas), berods, 18 … Continue reading Love, Death & Robots

Dark

"Dark" (2017-2020) - vokiškas mokslinės fantastikos serialas „Netflixo“ serialą „Dark“ pradėjau žiūrėti kaip detektyvą. Tačiau apsigavau. Ne dėl to, kad detektyvo elementų nebūtų, o todėl, kad serialas toks eklektiškas, jog jame telpa mažiausiai keli skirtingi žanrai. Detektyvas, fantastika, psichologinė drama, siaubiakas, coming of age, netgi muilo opera. Ir kas keista, visa tai kažkaip žiūrisi. O … Continue reading Dark

From Up on Poppy Hill

„From Up on Poppy Hill“ (2011) - antrasis Goro Miyazaki režisuotas filmas Studijos „Ghibli” filmus galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Dažniausiai jie nepririšti prie kažkokios ypatingos vietos ar laiko, istorijos rėmų galbūt nelaužo, tačiau kiekviena kažkaip paliečia. Kartais sentimentalu, bet gražiai. Regis, kaip ir vaikams, bet dar kažkokio papildomo gylio yra. O gamtos ir miesto peizažai... … Continue reading From Up on Poppy Hill

Mesijas valo diską (I dalis)

Henry Lion Oldie, "Mesijas valo diską" I d., Pragaro ratai, 1998 Kai išvysti knygą, išleistą leidyklos pretenzingu pavadinimu „Pragaro ratai“, jau lauki, kad čia bus kažkas gero. Tiesiog privalo. O ir šiaip, Oldžiams pagyras reguliariai žarsto patyrę lietuviškos fantastikos vilkai. Sumasino, rupūžės. O kad čia, pasirodo, vintažas, deficitas, stãčiai ekskliuzyvas, paminėti ir pamiršo. O gal … Continue reading Mesijas valo diską (I dalis)

Aukso veršis

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov "Aukso veršis" Jotema, 2015 m. Kaip išsiaiškinti, ar skaitomas kūrinys vertas klasikos vardo?Tada, kai pasitikrini, kada rašytas, ir paaiškėja, jog prieš beveik šimtą metų, o autoriai lyg į vandenį žiūrėjo. Bekraštės stepės toliai skleidė tokius gaivius kvapus, kad atsidūręs Ostapo vietoje koks nors kaimo rašytojas vidutiniokas iš grupės „Plieninis tešmuo“ nesusilaikytų … Continue reading Aukso veršis

Dvylika kėdžių

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov. "Dvylika kėdžių" Jotema, 2019 m. Paprastai nemėgstu žiūrėti filmų, neperskaičiusi knygos – kitų žmonių vaizduotės ir talento interpretacija retai kada atspindi situacijas taip, kaip jas vaizduojiesi pats. O peržiūrėjus filmą, jo vaizdiniai nori nenori prisiklijuoja prie to, kaip viską įsivaizduoji, ir puslapis iš puslapio viską chroniškai lygini. Nebent knygą buvai skaitęs … Continue reading Dvylika kėdžių

Fahrenheit 451

Būna kartais toks jausmas – vaizdas tarsi juodai baltas, kol kažką darai (vaikštai, kalbi), viskas tarsi normaliai, o staiga pasijunti tarsi vatos užrūkęs ar lyg kažkam į galvą vandens pripylus – nebeaišku, kas, kaip ir kodėl. Staiga paaiškėja, kad sapnuoji, ir dar košmarą. Ray Bradbury „Fahrenheit 451“ Harper Voyager ,2008 Va toks jausmas mane lydėjo … Continue reading Fahrenheit 451

I Lost My Body

„I Lost My Body“ (2019) - keistas, bet patrauklus filmas. Mėgstu animaciją. Ypač – pilnametražę. 2D, 3D, pieštą rankomis, kompiuterinę – visokią. Patinka spalvų, formų, stilių įvairovė. O dar ir tai, kad tiek personažai, tiek aplinka sukuriami bemaž iš oro tam vienam kadrui, tam vienam emocijos ar nuotaikos fragmentui, daro animaciją pranašesnę prieš filmus, dažnai … Continue reading I Lost My Body

The Door into Summer

Robert Heinlein "The Door into Summer" Gollancz, 2000 Mėgstu paskaityti senas geras mokslinės fantastikos knygas, ypač, jei jose spėliojama, kaip turėtų atrodyti mūsų laikai. Paprastai jos prašauna, kas dažnai būna gan juokinga. Retsykiais, apimtos kažkokios nematomos pranašysčių dvasios, tos knygos pateikia ganėtinai tikslių spėjimų. Na, o dabar pabandykit įsivaizduoti knygą, parašytą vėlyvais penkiasdešimtaisiais ir bandančią … Continue reading The Door into Summer