World Mythology in Bite-Sized Chunks

Mark Daniels, “World Mythology in Bite-Sized Chunks”, Michael O’Mara Books Limited, 2016

Turint omeny knygos ilgį ir žadėtą padengti mitologijos diapazoną, turbūt turėjau kažko panašaus tikėtis.

Mitų ar legendų santraukos buvo visai neblogos. Kaip turbūt ir buvo galima tikėtis, net ir turint omeny jų ilgį, šios santraukos jautėsi kiek paviršutiniškos, nors didžioji dauguma santraukų, kurių originalias mitų versijas skaičiau anksčiau, turėjo būtinuosius komponentus, dėl kurių tie mitai ir suveikia.

Kas neveikė man, buvo enciklopedinės įžangos su informacija, kurią dauguma skaitytojų jau turėtų žinoti ir taip, ir nelabai kabinančios giliau. Poros mažiau žinomų faktų – pvz., kad esama labai, labai senų kiniškų raštų, įraižytų į kaulus, datuojamus šimtmečiais, jei ne tūkstantmečiais prieš Kristų – būta, bet net ir tuos kažkur buvau jau aptikusi. Tad bendrai paėmus, buvo nuobodoka. Dar labiau tais atvejais, kai jie užimdavo pačių mitų santraukų vietą.

Kai kuriose vietose kliuvo stilius ir kalba. Kam švaistyti ir taip ribotą erdvę juokeliams apie Odiną ir Chardonnay ar įvardinti senovės dievą „vyruku“? Man tai gadino istorijų poveikį.

Tos dalys, kurias autorius pamiršo ar kurių pasirinko neperaiškinti ir vien tik paliko santraukas, man skaitėsi maloniausiai.

Taip pat nepatiko ir tai, kad kai kurie regionai ar kultūros, itin turtingi ir įdomus savo mitais, turėjo vos porą istorijų, nors senovės Graikijos, Romos ar skandinavų mitų buvo itin daug. Visai nebuvo Afrikos mitų, ko man buvo itin gaila.

Buvo ir kas patiko. Pavyzdžiui, buvo malonu susipažinti su actekų ar majų mitais, nors jų pateikta ir nedaug.

Kitas privalumas – iliustracijos, stilizuotos taip, kad būtų panašios į vaizdus, naudojamus tų kultūrų, kurių mitai pasakoti. Jų galėjo būti ir daugiau!

Bet jų tiek turbūt ir tebuvo. Apskritai, skaitydama žiovavau ir turbūt neprisiminsiu istorijų, su kuriomis buvau mažiau pažįstama (pamirštu velniškai lengvai!). Tiesą sakant, turint omeny, kaip man apskritai sekasi su „kąsneliniais“ mokymosi būdais, manau, kad jie apskritai ne man. Per daug paviršutiniška.

Manau, man labiau patiktų didesnės, pilnesnės mitų kolekcijos, vienai knygai fokusuojantis į vieną kultūrą. Dauguma mitų ir taip trumpi, tad kai pateikiami pilniau, jie dažnai palieka gilesnį įspūdį, ypač, kai pristatyti kitų tų pačių kultūrų mitų kontekste.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s