Rašydamas šias tris istorijas, Chandler‘is eksperimentavo daugiau, tiek su turiniu ar siužetu, tiek su pačia istorijos struktūra.
Visi tie dalykai, už ką jį gyriau aprašydamą pirmąjį Chandlerio detektyvinių istorijų rinkinį – dar daugiau užsuktų ir persuktų siužetų, noir džentelmenų su skrybėlėmis ir paltais, gražių moterų.
Kas labai patiko, kad čia dar ryškiau atsispindėjo technologinė evoliucija – vėlesnėse istorijose randasi ir televizorius (Philip Marlowe absoliučiai šiuolaikiškai pareiškiant, kad per jį nėr ką žiūrėti :D), Los Andžele ir aplinkiniuose miestuose išsitekti kuo toliau, tuo darosi vis sunkiau gausėjant automobilių ir miestams dūstant nuo savo pačių augimo.
Protagonistas – Philip Marlowe – čia dar labiau vienišas ir ciniškas nei ankstesniuose apsakymuose. Skaitant būtent šias istorijas darosi itin aišku, iš kur Nesbo sėmėsi įkvėpimo Hariui Hūlei.
Kas kiek erzino skaitant šias istorijas – nuolatinis personažo kartojimas „he was just being tough“, „he was a tough guy“, „don‘t get tough on me“. Nu taip, supratom, vyriška aplinka, mieravimasis, kas aukščiau ir toliau myža, etc. Bet erzino. Marlowe akcentuojamas kaip išskirtinai protingas veikėjas, tad ir mano lūkestis, kad ir pastabos ar reakcijos turėtų būti atitinkamos, gal ir pateisinamas?
Taip pat supratau, kad nors Chandler‘is – vienas kiečiausių (tfu, užkrėtė) užsukčiausių siužetų rašytojų, romantika vis tik ne jo stiprioji pusė. Kaupiasi lėtai, o moteraitės į Marlowe metasi visai atsitiktinai. Ir tai plius minus užmetama. Beveik norėjau, kad tos romantikos ir nebūtų – papildomo žavesio istorijoms nepridėjo. Kita vertus, gal ir laikmečio specifika – priminė Jamesą Bondą.
Nu bet tos siužeto vingrybės kažkaip skatino labai daug apie tai negalvoti.
O pačios istorijos šiame rinkinyje?
- The High Window – neapsakomai bjauraus charakterio turtinga našlė išsikviečia Marlowe aiškintis, kur dingo jos amžinątilsį vyro kolekcinis achujienai su biškiu retas ir vertingas dublonas. Kaip visada pas Marlowe, tiriant viena, pradeda lįsti kita, iš pradžių kaip lavonai, o paskui jau ir kaip didysis paveikslas.
- The Long Goodbye – man šito rinkinio topinė istorija. Marlowe pagaliau susiranda – nepatikėsit – draugą! Vieną dieną šis kreipiasi į Marlowe pagalbos – jam reikia tept slides iš JAV – kažkas nužudė jo žmoną. Pasakyta, padaryta, bet išsiaiškint, kas ten iš tiesų nutiko, reikia, juolab, kad ant kulnų ir kaip ir teisėtai ima minti policija. O dar ir atkeliauja laiškas apie draugo mirtį. Turbūt pati painiausia istorija iš visų, kurias teko skaityti šitų dviejų rinkinių apimty.
- Playback – į Marlowe kreipiasi klientas. Pradėjus vykdyti kliento užsakymą – sekti moteriškę, aplinkybės susiklosto taip, kad prireikia nupūsti dangą ir ją gelbėti, aiškinantis, kas čia apskritai vyksta. Man šita istorija buvo viena lėčiausių ir klampiausių. Ir apskritai, mažiausiai patikusių. Bet gal čia man taip.
Verdiktas – vėlgi, išskyrus tą vieną, žiauriai geros ir užsuktos istorijos. Vis tik labiausiai patikusiomis ir geriausiai įsiminusiomis kol kas lieka „The Lady in the Lake“ ir „Little sister“ iš pirmojo rinkinio.
Bagažnikėlis 