Jei fantastika mano gyvenime – tėvo įnašas, detektyvai, o ypač šiaurietiškasis noir – mamuko. Augau ant “asabos užnegyvėtosios” ir “Košikovskio iš Krokuvos”, vėliau jau viską ant to paties kurpaliaus kalančio Dan Brown (mečiau po trečios knygos, dabar gal jau nebe?). Mamukas pasodino ant Nesbo, o kolega – ant Mankell’io.
Raymondą Chandlerį karts nuo karto palobby’indavo tėvas ir močiutė. Kažkodėl nesiryžau – per daug man augant tie senojo juodai balto noir detektyvo veikėjai sukominti iki papingų blondinių prašmatniom vakarinėm sukniom, verkiančių į atlapus prarūkyto balso detektyvui su skryblium ir lietpalčiu. Arba dar geriau – Inspektoriaus Gadžeto.
Na, bet papigiaji įsitaisytai knygai į dantis nežiūrima.
Jiazuliau, kaip ją skaitydama gailėjausi, kad nepaėmiau anksčiau.
Apsakymai ar istorijos – tiems laikams būdingo formato. 200-300 psl. Išdėstyti plius minus chronologiškai. Kas reiškia, kad apima labai įdomų laikmetį: maždaug nuo the Roaring Twenties iki kokių penkiasdešimtųjų.
Blondžių yra, papingų irgi. Bet kas greta!
Tai ir art deco architektūra detaliais plytelių, mozaikų, interjero aprašymais, besivystanti Holivudo filmų industrija (protagonistas Philip Marlowe sukiojasi plius minus Los Andželo areale), prašmatnios vilos, universalinės parduotuvės, pirmieji dangoraižiai ir daugiaaukščiai pastatai, viešbučiai, turtingųjų kurortai, masinė, tolydžiai vis didėjanti automobilizacija, ofisai, sekretorės ir lygiagrečiai – paprastesnių darbo pelyčių gyvenimai (tiesa, daugiau kaip siužetinės detalės, panašu, kad prabanga Chandlerį traukė labiau). Ir daug viskio, o cigarečių dūmų tiek, kad nors kirvį kabink. Nes rūko absoliučiai visi, išskyrus galbūt egzotines papūgas. Bet dar kas: kuo vėlesnis apsakymas, tuo ir aplinka labiau evoliucionuoja!
Kuo įdomios pačios istorijos, kad kai paskaitai, tai supranti, kad nemažai šiuolaikinių detektyvų tropai atėjo iš čia:
- Vienišas, kietas vilkas – protagonistas Philip Marlowe dirba vienas. Aštrus protas, bjaurus charakteris, taip paprastai jo nepastumdysi. Jei kelia perbėga boba, turi būti labai labai, kad širdį ištirpdytų. Bet tamsiame ofise (ar automobilyje) kam paverkti yra. Asmeninis gyvenimas beveik nulinis, daug liūdesio, šachmatų ir viskio.
- Kvaili, korumpuoti policininkai – iš pricipo, beveik visi uniformuoti veikėjai, išskyrus porą protagonisto pažįstamų.
- Skrybėlės, kostiumai, lietpalčiai – ponios ir ponai, toks laikmetis. Mados atitinkamos.
- Lemtingos moterys – praktiškai kiekviena, atėjusi paverkti į ofisą (ar sutikta tiriant bylą) su savimi atsineša kažko daugiau nei ryškų raudoną lūpdažį. Pavyzdžiui, bėdos.
- Pistoletai stalčiuose, po pagalvėm ir bagažinėse – nu kaip kitaip.
- Visi liudininkai/įtariamieji nors kur nors, nors kiek nors meluoja.
Apie pačius siužetus – blia, kad šiais laikais taip rašytų. Užsukta, užvingiuota, primėtyta raudonų silkių. Jau atrodo, susirinkai užuominas, susidėliojai, atsivyniojai kas ir kaip, o tada pliast! Paaiškėjo, kad nė velnio. Užuominas susirinkai, bet ne visas, nors jos tikrai buvo, ant patogiai padėtos silkutės paslydai, sunešiojo, ne ten užsukai. O iš tiesų buvo taip. Ir sėkmės tau atspėti.
O ir personažai kokie! Tokia viktorijinio herojizmo antitezė! Ir moterys visos su kiaušiniais, protingos, emancipuotos, laisvos, su savo sprendimais ir ką tu joms.
Nu žiauriai, žiauriai maloniai suskaičiau. Taip gerai buvo, taip gerai. Kaip lėtai, lėtai gurkšnoti gerą brendį, išpučiant tirštą, skanų dūmą.
Istorijos šiame rinkiny trys:
- The Big Sleep – turčius šeimos galva nusamdo Marlowe, kad atsektų, kas jį šantažuoja. Sekant pinigų melžėjo pėdsakais, byla greitai virsta žmogžudystės tyrimu.
- Lady in the Lake – šita man buvo viena stipriausių ne vien šitam rinkiny, bet ir per du, kuriuos skaičiau. Marlowe vėl nusamdo turčius, kuriam dingo žmona. Gal pabėgo, gal ne. Greit prie jo sodybos ežere randamas moters lavonas. Su tų laikų forensika – gali būti visko, bet visi pėdsakai nepalankūs ir turčiui, ir jo sodybą dabojusiam sargui, kurio žmona… irgi dingo. Lavonas vienas, moterys dvi, o dar ir dėliojasi kito nusikaltimo paveikslas. Kažką nuspėjau, kitur apmovė kaip šlapią viščiuką.
- The Little Sister – į Marlowe kreipiasi mergaitė, kurios brolis dingo be žinios. Ėjo laiškai ėjo, o vieną dieną – nebe. Pinigų nėra, kreiptis į ką nėra, bet gal riteris su galva, bet be žirgo – Marlowe padės. Sekant brolio pėdom ūmai vienas po kito ima rastis lavonai. Kas čia įvyko, išaiškėja tik pabaigoj. Užsukta taip, kad pasidaviau spėlioti. Kai perskaičiau, subejojau, kuri istorija iš tiesų patiko labiau.
Jei paklius, imti ir skaityti visas.
Fun trivia. Ar pamenat “Witcher 1” detektyvą Vizimoj ir kuo jis vardu?
Bagažnikėlis 