Lord of Light

Roger Zelazny. Lord of Light. Gollancz, 2010 m.

Roger Zelazny The Chronicles of Amber buvau skaičiusi jau anksčiau. Ir man patiko. Šios serijos knygos – labai intensyvios, veiksmas veja veiksmą veja veiksmą, užsuktas siužetas, daug personažų, labai (tiesiogine šio žodžio prasme) spalvingi aprašymai, sveikas humoras, morally ambiguous protagonistas, ne visai maginė fantastika, suderinta su science fiction elementais.

Tad aptikusi knygyne Lord of Light, čiupau nesvarstydama. Bet pati knyga kažkaip ėmė ir nusėdo lentynoje. Vis rasdavau atmaskių neskaityti – rašo, kad science fiction, bet kodėl ten dar ir induizmas bei budizmas?

Vis dėl to, praeitą savaitę vidinis balsas pareiškė, kad atėjo metas. Atsiverčiau knygą ir… nebegalėjau jos paleisti. Kad ir ko tikėjausi, ji buvo kažkas kita. Gerąja prasme.

Panašumų su The Chronicles of Amber yra. Istorija sukasi apie personažus, valdančius jų pasauliui neproporcingas galias, balansuojančias ties protu nesuvokiamų technologijų ir magijos riba (dažnai linkstančias į pastarąją pusę) ir žaidžiančius žmonių likimais. Yra ir bitchy, savanaudiškų dievų panteonas. Ir protagonistas vėlgi yra morally ambiguous manipuliatorius, tačiau šįsyk nusiteikęs veikti ne sau, o kitų labui.

His followers called him Mahasamatman and said he was a god. He preferred to drop the Maha- and the -atman, however, and called himself Sam. He never claimed to be a god. But then, he never claimed not to be a god.

Roger Zelazny, Lord of Light

Ką reiškia būti dievu pasaulyje, užkariautame viršesnių technologijų dėka? Kokios turėtų būti to etinės ribos? Ar galima religiją išnaudoti kaip socialinės inžinerijos įrankį, ir jei taip, kokiais tikslais ir kokiu lygiu? Kūrinyje to klausiama ne sykį, o skirtingos veikėjų pažiūros šiais klausimais papila žibalo įdomiai istorijai.

‘<…>Being a god is the quality of being able to be yourself to such an extent that your passions correspond with the forces of the universe, so that those who look upon you know this without hearing your name spoken. <…> One rules through one‘s ruling passions. Those who look upon gods then say, without even knowing their names, „He is Fire. She is Dance. He is Destruction. She is Love.“ So, to reply to your statement, they do not call themselves gods. Everyone else does, though, everyone who beholds them.‘
‘So they play that on their fascist banjos, eh?’
‘You choose the wrong adjective.’
‘You’ve already used up all the others.’

Roger Zelazny, Lord of Light

Kalbant apie dievų galias, kas man labai patiko skaitant Lord of Light, kad čia tarp technologijos ir magijos ribos labai, labai siauros. Šventyklos su dievais gali susiekti tiesiogiai, videofonais. Kai kurios net turi aparatūrą reinkarnacijai. O dievų galios – tiek jų mentalinės savybės, tiek Mirties inžinieriaus artefaktų pasekmė, tobulas fantasy ir science fiction mišinys.

Kalba, kuria parašyta Lord of Light – nereali. Labai gyva, vizuali. Vietomis Zelazny svaidosi žaismingais amberitų stiliaus dialogais, vietomis išmaniai mėgdžioja mitologinę, epinę kalbą, sklandžiai pereidamas nuo viena prie kita, kada tik reikalinga siužetui.

Vishnu Vishnu Vishnu regarded regarded regarded Brahma Brahma Brahma…
They sat in the Hall of Mirrors.

Roger Zelazny, Lord of Light

Nežinau, ar ši knyga patiks, jei profesionaliai/dėl tikėjimo priežasčių domitės induizmu ar budizmu. Man pasirodė, kad Zelazny namų darbus atliko sąžiningai ir induizmo bei budizmo elementus išnaudoja labai vykusiai ne tik kaip socialinės inžinerijos modelį bet ir meninę priemonę. Apibendrinant – skaityti Lord of Light buvo vienas malonumas. Tai – knyga, suderinanti ir nuotykius, ir etines problemas, ir meniška kalba parašytą tekstą.

Jei patiko, rekomenduočiau (veikia ir atvirkščiai):

A. Strugatsky, B. Strugatsky. „Sunku būti dievu“

„Sunku būti dievu“ – knyga apie mokslininkus iš Žemės, stebinčius civilizaciją, panašią į mūsų. Jų tikslas – apsaugoti šią civilizaciją nuo klaidų, kurias jau padarė mūsų pasaulis. Tačiau juos riboja viena sąlyga – kištis negalima, nebent tai neišvengiama.

Currygom. „Kubera – one last god“

„Kubera – one last god“ – induizmo mitologijos elementais paremtas komiksas apie mergaitę, kurios vardas sutampa su vieno dievų. Vieną dieną Kuberos kaimelį nuo žemės paviršiaus nušluoja demonas. Nuo pražūties ją išgelbsti pro šalį keliaujanti burtininkė. Mergina prisiekia atkeršyti. Istorija būtų banali, tačiau bendrame įvykių kontekste viskas tampa gerokai sudėtingiau nei atrodo. Nors pradžioje komiksas gali įsiskaityti sunkiai, ilgainiui užkabina spalvų gama, ryškiais ir personažais, varomais įvairių ir labai žmogiškų motyvų ir įdomiai sudėliotu siužetu.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s