Aukso veršis

Kaip išsiaiškinti, ar skaitomas kūrinys vertas klasikos vardo?

Tada, kai pasitikrini, kada rašytas, ir paaiškėja, jog prieš beveik šimtą metų, o autoriai lyg į vandenį žiūrėjo.

Bekraštės stepės toliai skleidė tokius gaivius kvapus, kad atsidūręs Ostapo vietoje koks nors kaimo rašytojas vidutiniokas iš grupės „Plieninis tešmuo“ nesusilaikytų neišlipęs, atsisėstų žolėje ir nieko nelaukdamas savo kelioniniame bloknote pradėtų rašyti naują apysaką: „Aure išputojo žiemkenčiai. Išsilaisvino iš apdarų saulelė motulė ir paskleidė savo spindulėlius po margąjį svietelį. Pauostė senis Romualdičius savo autą ir net išsirietė visas…“

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov, Aukso veršis

Literatūros mokytojai, duokit šitą knygą dvyliktokams. Seriously.

„Aukso veršis“ man patiko labiau nei „Dvylika kėdžių“. Pastarasis kūrinys – daugiau mažiau – „Žiurkių lenktynės“. O čia panašu, kad prieš rašydami šią knygą, Ilfas ir Petrovas ne tik liežuvius pasigalando, bet dar ir pykčio pamarinavo. Į sistemos daržą dideliu greičiu lekia jau net ne akmenukai, o visas Puntukas, ir dar sumaniai apdangstytas propagandos popieriumi. Ir vis dėlto jo smūgio užteko, kad „Aukso veršio“ ekranizacijų būtų mažiau ir kad jos būtų vėlesnės.

Jau net ne šaipomasi, o tyčiojamasi. Iš visko: tarybinės kontoros gyvenimo, posėdžių/susitikimų kultūros (puikiai tinka šiuolaikinei meetings kultūrai), darbo „efektyvinimo“ (plg. su optimizacija), standartizacijos (Polichajevo štampukas), turistinių papročių, religinių organizacijų, primiršusių savo pirminę paskirtį, pseudointelektualų (įtariu, kad posakis „penkiacoliai jambai“ nuo „sermėginės tiesos“ parėjo), cenzūros (politizuoti ir propagandos prikimšti net rebusai), valdžios kišimosi į kiekvieną gyvenimo aspektą, (netgi sapnus, Karlai).

Jegoras sakė teisingas kalbas apie tarybinę visuomenę, apie kultūrinį darbą, apie profsąjungų mokymą ir apie saviveiklos ratelius. Bet už tų karštų žodžių nieko nebuvo. Penkiolika politinių ir muzikini dramos ratelių jau dveji metai rengė savo perspektyvinius planus; laisvanoriškų draugijų būreliai, įkurti chemijos žinioms gilinti, aviacijai, automobilizmui, jojimui, kelių tiesimui, taip pat spartesniam didžiavalstybinio šovinizmo išnaikinimui remti – gyvavo tik karščiuojančioje vietos komiteto narių vaizduotėje. O profsąjungų mokymo mokykla, kurios kūrimą Skumbrijevičius laikė ypatingu savo nuopelnu, nuolat reformavosi, o tai, kaip žinoma, reiškia visišką neveiklumą.“

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov, Aukso veršis

Apie biblinių siužetų sugretinimą su tarybinės visuomenės tvėrimu išvis patylėsiu.

„Aukso veršis“ kapsto giliau ir aprėpia daugiau plotmių. Vien dėl to, kad labai daug kritikuojamų reiškinių per beveik šimtmetį niekur nedingo. Kaip tik, būtent šioje knygoje aprašomoje epochoje jie užgimė ir nusistovėjo jų veikimo principai. Tūkstantmečių sandūros žmogui šią knygą be išankstinio pasiruošimo skaityti sunku (prireikia ir istorinių žinių, ir tėvų ar senelių, kad kontekstą paaiškintų, ir „Google“), tačiau lengviau nei „Dvylika kėdžių“. Būtent dėlto, kad „Aukso veršio“ laikmetis sudėjo pagrindus mūsų šiuolaikiniam gyvenimui. Komunalinio buto realijos bus suprantamos visiems, kam kliuvo laimė rinkti pinigus daugiabučio stogo taisymui.

Vietų, kur juoktumeisi vien dėl to, kad turėtų būti juokinga, „Aukso veršyje“ mažiau nei „Dvylikoj kėdžių“. Gal čia vertimo dalykas? Situacijų ir personažų deus ex machina stiliumi irgi mažiau. Vis dėlto, nepatiko negrabiai ties dviem trečdaliais knygos pamesti personažai ir taip sau įkišta Zofijos linija. Knygos pabaiga ištęsta ir didaktika dvelkė. „Dvylika kėdžių“ čia man patiko labiau.

Bet ką čia, „Aukso veršį“ perskaityti verta – tikimybė, kad rasite sau artimą kritiką netobulam pasauliui – nemenka.

Jei patiko, rekomenduočiau:

I. Ilf, J. Petrov “Dvylika kėdžių”

M. Bulgakov “Jaunojo gydytojo užrašai”

M. Bulgakov “Meistras ir Margarita”

Absurdas Animaciniai filmai Antologija Apsakymai Apsakymų rinkiniai Biografijos Biologinė fantastika Britų literatūra Cyberpunk Dark Fantasy Detektyvai Devyniasdešimtieji Distopija Drama Fantastika Grožinė literatūra Induizmas Istorija Istorinis detektyvas Istorinė dokumentika Kelionės laiku Kiti pasauliai Klasika Knyga ir filmas Komedija Lietuviška fantastika Lietuvių literatūra Magiškasis realizmas Meilės romanas Memuarai Mitologinė interpretacija Mokslinė fantastika Nepriklausomybė Psichinė sveikata Publicistika Re-reads Religija Rusų literatūra Sapkowskis Satyra Skandinaviškas noir Socialinė fantastika Socialinė inžinerija Studija "Ghibli" Viduramžiai