The Door into Summer

Robert Heinlein “The Door into Summer” Gollancz, 2000

Mėgstu paskaityti senas geras mokslinės fantastikos knygas, ypač, jei jose spėliojama, kaip turėtų atrodyti mūsų laikai. Paprastai jos prašauna, kas dažnai būna gan juokinga. Retsykiais, apimtos kažkokios nematomos pranašysčių dvasios, tos knygos pateikia ganėtinai tikslių spėjimų. Na, o dabar pabandykit įsivaizduoti knygą, parašytą vėlyvais penkiasdešimtaisiais ir bandančią nuspėti ateitį ir septyniasdešimtaisiais, ir naujajame tūkstantmetyje.

Heinleino septyniasdešimtieji truputėlį tamsoki. Šiame pasaulyje jau įvyko keli trumpi branduoliniai karai. Mano nuostabai, pasaulis išliko ir jame tebeverda gyvybė. Knygos herojus, Dan B Davies, per šiuos karus praranda beveik visus artimuosius, išskyrus savo katiną Pete (Arbitrą Petronijų) ir seną bičiulį Miles. Kartu jie sukurią sėkmingą verslą, konstruodami dirbtiniu intelektu varomus įtaisus/robotus (Hired Girl) ir bando sukelti revoliuciją buityje.

Šiame pasaulyje jau atrasta galimybė užmigdyti žmones ilgam laikui ir išlaikyti jų kūnus ir sąmonę iki norimo laikmečio. Danny kurį laiką žaidžia su mintimi kuriam laikui nugrimzti į miegą, tačiau dėl netikėtų aplinkybių jam tenka tai išbandyti gerokai greičiau nei norėtųsi. Pabudęs 2000-aisiais ir pamatęs, kad kol gulėjo paniręs į miegą, pasaulį labai paveikė jo (ar labai panašūs į jo) išradimai, Dan susiruošia rasti savo senus bičiulius, tikėdamasis, kad šie galės papasakoti, kas nutiko jo darbams, Dan skendint dešimtmečių miege.

Knygoje pasakojama apie keliones laiku ir keliamos hipotezės, kaip mūsų pasaulis galėjo vystytis pastaruosius 60 metų. Galbūt dėl to, kad nuo to laiko, kada parašyta „The Door into Summer“, prirašyti kalnai mokslinės fantastikos knygų apie manipuliacijas laiku, šis kūrinys manęs nesukrėtė. Čia kelionės laiku daugiau naudojamos kaip priemonė užsukti smagų, beveik detektyvinį, siužeto vingį, nors „The Door into Summer“ iškelia keletą įdomių minčių, pavyzdžiui, kiek laikas pavaldus manipuliacijoms ir ar viskas, kas atsitinka, gali vykti tik tam tikruose nustatytuose rėmuose, kurių negali paveikti kelionės laiku. Tačiau knygoje į tai per daug nesigilinama: ar iš tiesų yra taip, ar Dan, iš anksto žinodamas apie jam palankias kelionių laiku pasekmes, tiesiog nenori ar nemato prasmės šių rėmų peržengti, paliekama nuspręsti pačiam skaitytojui.

Beje, man labai patiko užmetimas su Leonard‘u Vincent‘u 🙂 Gaila, kad ši idėja nebuvo daugiau išnaudota – būtų labai įdomu, kur tai nuvestų skaitytoją.

„The Door into Summer“ pernelyg nesivargina su kai kuriomis detalėmis, pavyzdžiui, Arbitru Petronijumi. Man labai patiko, kad šis katinas – nepalyginamai labiau protingas ir sumanus nei įprasta katinui – ar bent jau taip pasakoja Dan, bemaž jį garbinantis ar žiūrintis į jį kaip į tam tikrą autoritetą. Galbūt dėl to, kad Pete vis dar tebesieja jį su praeitimi. O galbūt katinas, geriantis ginger ale ir bemaž bendraujantis žmonių kalba – tikrai ypatingas. Vėlgi, tai paliekama spėlioti skaitytojui.

Užtat knyga tikrai pasivargino su verslu, akcijomis, savininkais. Viena vertus, tai tikrai svarbu siužetui, kita vertus, jei skaitytojas toks kaip aš ir nė velnio neraukia apie verslą, nežino nieko nei apie akcijas, nei nuosavybės teises, tai gali būti truputį nuobodoka.

Šioje interpretacijoje apie tai, koks galėjo būti mūsų pasaulis, gana detaliai ir gražiai aprašomos ir Hired Girl technologijos. Man patiko, kaip Dan išnaudoja karines technologijas tam, kad pagamintų pirmąsias savo robotų su dirbtiniu intelektu versijas. Net neįsivaizduoju, kokiais principais AI veikia mūsų laikais, tačiau būtų įdomu apie tai sužinoti daugiau ir palyginti.

Kas skaitant šią knygą buvo tikrai keista, tai kaip buvo panaudoti kai kurie personažai, ypač Ricky. Švelniai tariant, ji vertė mane nelabai jaukiai jaustis. Velniaižin, kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį, tai galbūt tikrai esu niekam tikęs žmogas ir kai kurias detales ar implikacijas perskaičiau atitinkamai. Tačiau „The Door into Summer“ tikrai esama tam tikrų penkiasdešimtiesiems būdingų jausenų ar lūkesčių moterų atžvilgiu, kas nebūtinai gali patikti šiuolaikiniams skaitytojams.

Ką galiu pasakyti apibendrindama? „The Door into Summer“ – smagi klasikinė mokslinės fantastikos knyga, parašyta dar tais laikais, kada istorijai reikėjo išsitekti keliuose šimtuose puslapių. Ji labai efektyviai išnaudoja šią erdvę nuotykiams, technologijai ir siužeto posūkiams, tačiau, jei esate išlepinti dabartinės mados rašyti ilgas tūkstančių puslapių knygų serijas, gali trūkti idėjų, technologijų ar worldbuilding aprašymų.

Absurdas Animaciniai filmai Antologija Apsakymai Apsakymų rinkiniai Biografijos Biologinė fantastika Britų literatūra Cyberpunk Dark Fantasy Detektyvai Devyniasdešimtieji Distopija Drama Fantastika Grožinė literatūra Induizmas Istorija Istorinis detektyvas Istorinė dokumentika Kelionės laiku Kiti pasauliai Klasika Knyga ir filmas Komedija Lietuviška fantastika Lietuvių literatūra Magiškasis realizmas Meilės romanas Memuarai Mitologinė interpretacija Mokslinė fantastika Nepriklausomybė Psichinė sveikata Publicistika Re-reads Religija Rusų literatūra Sapkowskis Satyra Skandinaviškas noir Socialinė fantastika Socialinė inžinerija Studija "Ghibli" Viduramžiai

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s